VšĮ  „Tautos atmintis“

Tas mūsų kelias į Laisvę buvo ilgas ir sunkus...

 
Disidento dienoraštis
 

Sovietams pavyko per dešimt metų įveikti su ginklu rankose Lietuvos laisvę gynusius partizanus, tačiau per visą okupacijos laikotarpį taip ir nesugebėjo visiškai palaužti tautinio ir religinio pasipriešinimo. Nors didžioji dalis visuomenės palaipsniui prisitaikė prie sovietinio režimo, tačiau daugybė žmonių ir toliau ieškojo būdų, kaip nuo sovietizacijos bei rusifikacijos apsaugoti tautines tradicijas ir vertybes, išlaikyti moralinius bei religinius įsitikinimus. Vienas tokių žmonių – disidentas Stasys Stungurys. Jo, kaip ir kitų pasi-priešinimo dalyvių, veiklą sovietinė valdžia traktavo kaip rimtą grėsmę sovietų santvarkai. Politiškai neparankius asmenis režimas mėgino nustumti į visuo-menės gyvenimo paraštę ribodami jiems karjeros galimybes ir viešai kom-promituodamas. Jei pasipriešinimo nepavykdavo nuslopinti perspėjimais ir grasinimais, imdavosi persekiojimo, įkalinimo, trėmimų ar primesdavo tariamas psichines ligas ir per prievartą uždarydavo psichiatrinėse ligoninėse. 1957 m. ir S. Stungurys pajuto, kad yra intensyviai sekamas. Tų pačių metų gruodžio 12 d. LSSR Ministrų tarybos radijo komiteto pirmininkas J. Januitis išsiuntė jį į darbinę komandiruotę į Rygą ir Maskvą. Gruodžio 13 d., vos išlipus iš traukinio Rygoje, Stasys saugumo darbuotojų buvo suimtas ir pervežtas tardymui atgal į Vilnių. Po tardymų disidentas atsidūrė Lukiškėse, Leningrade bei Vorkutoje, tačiau apie tai galite sužinoti „iš pirmų lūpų“ – Stasio Stungurio dienoraštyje, kurio pirmas įrašas buvo padarytas 1958 m. liepos 22 dieną.

 

 
Premuneruokite mūsų „Facebook“ puslapį ir pirmieji sužinokite visas mūsų naujienas:

Mūsų internetinė svetainė, skirta  diskusijoms:

https://tautosatmintis.weebly.com/